Kai technika pradeda gyventi savo gyvenimą
Tai nutinka visada ne laiku. Pakeli fotoaparatą, nori užfiksuoti kažką svarbaus, o objektyvas tiesiog atsisako bendradarbiauti – sukasi, bet neužsifiksuoja, ar gal visai neįsijungia, linguoja kaip palaidas dantis. Tokia akimirka gali sukelti paniką, ypač jei esi kelionėje arba laukia svarbi fotografavimo sesija. Tačiau prieš lekiant į remonto dirbtuves Vilniuje, verta valandėlę stabtelėti ir pabandyti suprasti, kas iš tiesų nutiko.
Dažniausiai kaltas ne objektyvas, o žmogus
Skamba šiek tiek negailestingai, bet tiesa tokia, kad didelė dalis objektyvų „gedimų” kyla iš naudotojo klaidų. Viena iš labiausiai paplitusių – neteisingas objektyvo montavimas. Kiekvienas gamintojas turi savo bajonetinę sistemą, ir objektyvą reikia uždėti tiksliai pagal žymę, tada pasukti iki charakteringo spragtelėjimo. Jei tas spragtelėjimas neįvyksta – objektyvas neužsifiksuos. Kartais žmonės skuba, uždeda objektyvą šiek tiek kreivai ir bando jį sukti jėga. Tai jau rimtesnė problema.
Kita dažna priežastis – nešvari bajonetinė jungtis. Dulkės, smėlio grūdeliai, drėgmės pėdsakai ant kontaktų gali trukdyti normaliam fiksavimui. Tai ypač aktualu tiems, kurie fotografuoja lauke, prie jūros ar tiesiog retai valo savo įrangą.
Mechaninės ir elektroninės problemos – skirtingi požymiai
Svarbu atskirti, ar problema mechaninė, ar elektroninė. Jei objektyvas fiziškai nesukasi arba sukasi, bet nefiksuojasi – greičiausiai kalbame apie mechaninį gedimą: sulaužytą fiksavimo mygtuką, nusidėvėjusį bajonetą arba sulenktas kontaktų plokšteles. Tokius dalykus matyti plika akimi, jei atidžiai apžiūri jungtį.
Elektroninė problema atrodo kitaip – objektyvas tarsi užsifiksuoja fiziškai, bet fotoaparatas jo neatpažįsta, rodo klaidos pranešimą arba visai neįsijungia. Čia dažniausiai kalti kontaktai: suoksidavę, sulenkti arba tiesiog nešvarūs. Prieš nešant į remontą, verta labai atsargiai, minkštu audiniu ar specialiu kontaktų valikliu, nuvalyti tiek objektyvo, tiek korpuso kontaktus.
Ką galima padaryti pačiam
Pirmas žingsnis – ramiai, be jokios jėgos, nuimti objektyvą ir apžiūrėti abi jungtis. Ieškoti akivaizdžių pažeidimų: sulaužytų ar sulenkusių dalių, nešvarumų, drėgmės pėdsakų. Jei viskas atrodo tvarkinga – pabandyti dar kartą uždėti objektyvą, šį kartą labai atidžiai, tiksliai sulygiuojant žymes.
Jei fotoaparatas turi galimybę atstatyti gamyklinius nustatymus – kartais tai padeda išspręsti elektroninio atpažinimo problemas. Taip pat verta pabandyti kitą objektyvą, jei toks yra po ranka – tai padės suprasti, ar problema objektyve, ar pačiame korpuse.
Kai kurie fotografai prisiekia, kad padeda tiesiog išimti bateriją minutei ir vėl įdėti. Skamba kaip IT pokštas „perkraukite kompiuterį”, bet elektronikoje tai kartais iš tiesų veikia.
Kai reikia pripažinti pralaimėjimą ir eiti pas specialistą
Yra situacijų, kai namų eksperimentai tik pablogina reikalus. Jei matai, kad bajonetas fiziškai pažeistas – sulaužytas fiksavimo mygtukas, sulenktos metalinės dalys – liaukis. Bet koks bandymas taisyti be tinkamų įrankių ir žinių gali baigtis tuo, kad remontas kainuos dvigubai.
Vilniuje fotoaparatų remonto dirbtuvių yra pakankamai, tačiau prieš nešant įrangą, verta pasiteirauti, ar konkreti vieta dirba su tavo fotoaparato gamintojo įranga – ne kiekvienas meistras vienodai gerai išmano tiek Canon, tiek Sony, tiek Fujifilm sistemas. Geras specialistas pirmiausia diagnozuos problemą ir pasakys kainą prieš pradėdamas bet ką daryti.
Geriausia gedimo istorija – ta, kurios nebuvo
Visa ši situacija primena paprastą tiesą: fotoaparatas nėra nemirtingas, ir juo labiau nėra nemirtingas objektyvas. Reguliarus valymas, atsargus transportavimas, objektyvo dangtelių naudojimas – visa tai skamba banaliai, bet iš tiesų apsaugo nuo daugumos problemų, su kuriomis fotografai ateina pas remontininkus. Bajonetas – tai mechaninė jungtis, kuri per metus gali atlikti tūkstančius ciklų, ir kiekvienas neatsargus uždėjimas ar nuėmimas palieka savo pėdsaką. Tad kol objektyvas dar nesukelia rūpesčių, verta su juo elgtis kaip su kažkuo, ką tikrai norisi turėti dar ilgai.
